Eksperto patarimai. Tinkamas transporto žalos valdymas
Sužinokite pagrindines priežastis, kodėl prekės patiria žalą transportavimo metu.
Avarinis komisaras Karl A. Selig jau daugiau nei 30 metų sėkmingai tvarkosi su transporto žala. Išskirtiniame TimoCom interviu jis pateikė naudingų patarimų ir įdomių savo darbo pavyzdžių
Kuo eksperto darbas yra įdomus?
Kiekvieną kartą apžiūrėdamas žalą išmoksti kažką naujo. Nauji žmonės, naujos technologijos. Susipažįsti su naujomis prekių kategorijomis. Esu mažas detektyvas. Mano herojus – Kolumbas.
Kokį vaidmenį atlieka avarinis komisaras? Ar jis yra kaltintojas, vertintojas ar teisėjas?
Esu – nustatytojas! Nustatau žalą, t.y., sumą ir jos priežastis. Kodėl tai nutiko? Ar didelė žala? Ar žala yra tokia, kaip reikalaujama kompensacijoje? Ar tai nurašymas? Ar tai gali būti atnaujinta, išrūšiuota ir suremontuota?
Šiais laikais viskas yra gabenama: nuo obuolių iki dantų šepetėlių. Rytoj visa tai gali patirti žalą. Galimybė mokytis yra tokia pat didelė, kaip ir prekių pasirinkimas.
Kiek laiko trunka išspręsti transporto žalos bylą?
Priklauso nuo aplinkybių. Kartais žala nėra tokia akivaizdi. Jei reikia nustatyti žalos kaltininką, tai gali užtrukti ilgiau. Pavyzdžiui, turėjome atvejį, kai mėsos krovinys pasiekė gavėją supuvęs. Tyrimai parodė, kad prieš kraunat prekes į sunkvežimį, mėsos temperatūra jau buvo aukštesne nei rekomenduojama. Todėl galėjome teigti, kad transporto žala neatsitiko krovinio transportavimo metu. Tokiu atveju vairuotojas tiesiog neturėjo galimybės stebėti pakrovimo proceso ir patikrinti prekių būklės ir temperatūros. Šias aplinkybes yra būtina įtraukti į važtaraštį.
Ar sugadintus krovinius galima išgelbėti?
Žinoma. Visai neseniai gavau skambutį, kad krovinys su kumpiu pateko į avariją 6 val. ryte. Iš pradžių visi galvojo, kad jį reiks išmesti, tačiau mes sugebėjome jį išgelbėti ir išsaugoti švarų, laikydamiesi atitinkamų krovinio sąlygų dėl šaldymo. Išsaugojome 70% viso krovinio. Iš patirties galiu pasakyti, kad žalą sumažinti galima 50% atvejų, nepaisant to, ar krovinys yra žaislai ar šaldyti maisto produktai.
Ar daug galima sutaupyti pasisamdžius avarinį komisarą?
Priklauso nuo aplinkybių. Tačiau žinant, kad yra įmonių, kurių biudžetas žalai apmokėti kasmet siekia 60 000 - 80 000 eurų sumą, viskas atrodo tikrai beprotiška. Iš esmės jie nurašo pinigus, nors to visai nereikia. Tai vyksta dėl to, kad jie neturi pakankamai žinių, arba taip yra paprasčiau. O juk dažnai net ne jie yra žalos kaltininkai.
Ar transporto ir logistikos pramonė yra gerai informuota apie ekspertų teikiamas paslaugas?
Daugybė įmonių net nežino, kad tokia galimybė egzistuoja. Kiti mano, kad tai nepadės. Dar kiti galvoja, kad tuo turi užsiimti jų draudimo įmonė. Arba jie per ilgai delsia ir neskambina mums. Taip ilgai, jog mums prireikia krištolinio rutulio, kad išsiaiškintume, kas iš tiesų įvyko. Tačiau kiekvienas ekspertas gali išvykti pusvalandžio bėgyje ir jau būti reikiamoje vietoje ne vėliau kaip po dviejų valandų, kad galėtų apžiūrėti padarytą žalą. Verta palaukti ir tris valandas, kol jie atvyks. Tai padės sutaupyti laiko, pinigų ir apsisaugoti nuo tolesnių nepatogumų. Mūsų gebėjimas įvertinti žalą keičiasi kas valandą jai įvykus. Neseniai turėjau atvejį, kai prekės buvo netinkamai pakrautos. Mes tai pastebėjome atsitiktinai, nes tai tikrai nebuvo akivaizdu. Jei nebūtume pastebėję klaidos, įmonė būtų sumokėjusi 40 000 eurų sumą už žalą, su kuria ji neturėjo nieko bendro.
Kas moka ekspertui?
Jei dėl to yra iš anksto susitariama su draudimo įmone, paprastai ji padengia jūsų išlaidas.
Kas dažniausiai sukelia transporto žalą?
80%. transporto žalos sukelia netinkamas planavimas ir prekių pakavimas. Žmonės tiesiog negalvoja, kas iš tiesų yra gabenama ir kaip tai turėtų būti supakuota. Jie negalvoja apie visą tiekimo grandinę. Skirtingi žmonės yra atsakingi už skirtingus įmonės padalinius, kurie tarpusavyje nebendrauja arba tai daro nepakankamai.
Pavyzdžiui, anksčiau vynas buvo gabenamas medinėse dėžėse. Vyno buteliai dar buvo įvyniojami į popierinius rankšluosčius, kad nesusibraižytų. Vėliau, kažkas sugalvojo, kad vyną galima gabenti kartoninėse dėžėse paletėse. Tačiau dėžės vis pigo ir darėsi plonesnės. Norėdami nusipirkti dėžę vyno prekybos centre, negalite būti tikri, kad ji nesulūš, kol nunešite iki kasos.
Kartais sunkvežimiai nuvažiuoja 600, 1000 ar net 2000 kilometrų, gabendami vyną tokiose pigiose kartoninėse dėžėse. Buteliai juda, medžiaga dėvisi. Prireikus panaudoti avarinį stabdį, prekės yra nepataisomai sugadinamos ir jos nebus priimtos. Tada vairuotojui sakoma: „Tu blogai vairavai. Tai tavo kaltė.“ Tačiau akivaizdu, kad kaltas tas, kuris netinkamai supakavo krovinį prieš jį išsiunčiant. Žinoma, pakuotė turėtų atlaikyti stabdymą avariniu atveju.
Tai, kad aukštesnės kokybės kartoninė dėžė, kuri kainuoja šiek tiek brangiau, gali užtikrinti 50 proc. didesnę krovinio apsaugą, yra dažniausiai pirkėjų nepaisoma. Jie mato tik tai, kad gali sutaupyti pirkdami dėžes. Pasekmės nėra aiškios arba apie jas negalvojama. Tai rodo, kad trūksta planavimo ne tik gabenant, bet ir sandėliuojant prekes. Neteisingai taupoma tiekimo grandinės pabaigoje.
Ką reikėtų daryti įvykus transporto žalai? Ar galite duoti keletą svarbių patarimų?
Puikus pavyzdys – Rumunija. Rumunui vairuotojui aptikus transporto žalą, jis užpildo pareiškimą, įrašydamas visus svarbius duomenis, taip pat nurodo vairuotojo tapatybę, pateikia žalos aprašymą, kt. Padaromos kelios žalos nuotraukos mobiliuoju telefonu. Tokios skaitmeninės nuotraukos padaromos greitai ir nemokamai, tačiau ilgainiui tai gali padėti sutaupyti didžiulę sumą pinigų. Svarbiausias dalykas yra tai, kaip prekės atrodo vietoje, o ne vėliau sandėlyje. Kitaip tariant, išankstinis planavimas ir komunikacija yra būtini, kad būtų išvengta žalos vėliau. Atsiradus žalai, svarbiausia turėti įrodymų, kurie buvo padaryti vietoje.
Daugiau informacijos apie TimoCom rasite apsilankę www.timocom.lt.