Ką daryti su neapmokėtomis sąskaitomis? Paaiškintos jūsų teisės ir prievolės
ES direktyva kovojant su vėluojančiais apmokėjimais
Užsakymas įvykdytas ir sąskaita nusiųsta. Deja, jūsų nepasiekia apmokėjimas ir vis dar laukiate savo pinigų.
ES 2011 m. išleido direktyvą, kuria siekiama pagreitinti apmokėjimus. Direktyvoje nustatomos visoms ES šalims galiojančios taisyklės, kaip turi būti tvarkomi vėluojantys mokėjimai.
Sužinosite, ką daryti, jei sąskaita nebuvo apmokėta, kada verta užsakyti skolų išieškojimo paslaugą ir kas privalo apmokėti skolų išieškojimo mokesčius.
Vėluojančio apmokėjimo atveju logistikos įmonės ir ekspeditoriai gali reikalauti, kad skolininkas padengtų skolų išieškojimo paslaugos mokesčius.
ES reglamentai įpareigoja, kad šalys narės implementuotų ES direktyvas į valstybinius įstatymus. Kitais žodžiais kalbant, visos ES direktyvoje esančius taisyklės bei nurodymai turi būti pritaikyti ir įsigalioti pakeičiant ar sukuriant naujus įstatymus Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir kitose ES šalyse. Tai užtikrina, kad visiems Europos Sąjungos piliečiams galioja ta pati teisinė sistema.
Reglamentai, išdėstyti 2011/7/ES direktyvoje, kuri taikoma visoms ES šalims narėms, aiškiai apibrėžia visų šalių teises ir pareigas, kurios yra susijusius su veiksmais dėl neapmokėtų sąskaitų. Šios taisyklės ypač svarbios tokios tarptautinėms pramonėms šakoms kaip logistika. Tai taip pat labai supaprastina procesus transporto klientams ir paslaugų tiekėjams.
Skolininkams ir kreditoriams galioja šios nuostatos:
Skolos privalo būti sumokėtos nedelsiant, nebent sutartyje yra nurodytos kitokios sąlygos. Jei sutartyje yra nurodytas apmokėjimo laikotarpis, skola turi būti sumokėta per atitinkamą nurodytą laikotarpį. Jei sutartyje nėra nurodytas joks apmokėjimo laikotarpis, po 30 dienų apmokėjimas laikomas kaip vėluojantis.
Iki šios direktyvos priėmimo transporto ir logistikos pramonės įmonės kartais sutardavo dėl ilgesnių apmokėjimo laikotarpių. Šiuo metu ilgesni nei 60 dienų sąskaitų apmokėjimo laikotarpiai leistini tik išskirtiniais atvejais ir turi būti nurodyti sutartyje.
Kreditorius gali reikalauti, kad skolininkas kompensuotų už pastangas ir išlaidas, patirtas išieškant skolos. Tokia kompensacija gali apimti primygtinio reikalavimo išlaidas bei išlaidas už advokatą ar skolos išieškojimo paslaugą. Kreditoriui (t. y. jums) tai reiškia, kad galite reikalauti skolininko apmokėti skolų išieškojimo paslaugos išlaidas. Papildomos kreditoriaus patiriamos išlaidos gali būti administracinės išlaidos bei vidinės išlaidos. Iš skolininko galima reikalauti ir standartinio 40 EUR administravimo mokesčio. Visgi, jei kreditorius taiko standartinį 40 EUR administravimo mokestį, jis turi būti atimtas iš bendrų papildomų grąžinamų išlaidų (primygtinio reikalavimo / skolų išieškojimo / teisininko mokesčių).
Kreditorius taip pat gali reikalauti skolininko apmokėti numatytąsias palūkanas.
Remiantis ES direktyva tokios palūkanos yra devyni procentai su bazine palūkanų norma ir jas turi mokėti skolininkas. Tai reiškia, kad vėluojančio apmokėjimo atveju prie pirminės sąskaitos sumos gali būti pridėtos papildomos palūkanos. Šios taisyklės taikomos pervedimams tarp įmonių (B2B). Reglamentas netaikomas privatiems asmenims siunčiamoms sąskaitoms.
Kad būtų taikomos pirmiau nurodytos teisės ir įsipareigojimai, būtinos šios sąlygos:
Reglamentas taikomas prekių ir paslaugų įsigijimui. Visgi, jei patirtos išlaidos nėra susijusios su originalia sutartimi, ES direktyva nebetaikoma. Pavyzdžiui, jei žala padaroma transportuojant ir tokia žala turi būti kompensuota, tai nėra laikoma originalia transporto paslaugų sutarties dalimi.
Pavyzdys, sunkvežimio vairuotojas apgadina pastatą, kai privažiuoja atbuline eiga prie išsikrovimo rampos. Prekių gavėjas nori žalos atlyginimo ir išsiunčia sąskaitą. Sunkvežimio vairuotojas mano, kad tai ne jo kaltė, ir atsisako apmokėti sąskaitą. Mūsų pavyzdyje vairuotojas yra skolininkas. Tačiau sąskaita yra užginčyta. Kreditorius tiki, kad yra teisus ir užsako skolos išieškojimo paslaugą. Tokiu atveju skolų išieškojimo paslaugos išlaidų grąžinimas nėra galimas.
Kitas pavyzdys: Buhalteriai netyčiai apmokėjo sąskaitą du kartus. Įmonė pageidauja, kad papildomi persiųsti pinigai būtų grąžinti į sąskaitą, tačiau to nepadaroma. Skolų išieškojimo paslauga užsakoma, kad būtų tariamasi dėl papildomos sumos grąžinimo. Tokiu atveju skolininkas neprivalo apmokėti skolos išieškojimo mokesčio, nes pinigų grąžinimas nėra susijęs su originaliai suteikta paslauga.
Sutarta apmokėjimo data praėjo. Apmokėjimas turi vėluoti ir privalote aiškiai nurodyti, kad negavote pinigų, nors jau praėjo daugiau nei 30 dienų. Tik tada galite imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, užsakyti skolų išieškojimo paslaugą.
Nėra reikalavimo siųsti primygtinio reikalavimo ar panašaus vėluojančio apmokėjimo priminimo, tačiau tikrai nepakenktų tai padaryti. Jei sąskaita neapmokama per 30 dienų, neprivalote klientui siųsti primygtinio reikalavimo apmokėti. Tokiu atveju kreditorius gali pasamdyti teisininką arba užsakyti skolų išieškojimo paslaugą.
Skolininkas privalo būti iš ES šalių. Jei įmonės pagrindinė būstinė yra ne Europos Sąjungos šalyje ir kyla ginčas, vis vien galite užsakyti skolų išieškojimo paslaugą. Tačiau negalėsite reikalauti skolininko apmokėti skolų išieškojimo mokesčių.
ES direktyvoje pateikiama aiški santrauka ir paaiškinama, kaip įmonės gali elgtis, ką gali ir ką turi daryti. Aiškios taisyklės skirtos tam, kad „vėluojantys apmokėjimai nebūtų skatinami“, kaip nurodoma pačioje direktyvoje. Svarbiausias šios direktyvos aspektas yra tai, kad kreditoriai turi teisę į kompensaciją už žalą, kuri buvo padaryta dėl vėluojančio apmokėjimo, nesikreipiant į teismą. Joje taip pat nustatomas maksimalus 60 dienų apmokėjimo vėlavimas. Direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad neapmokėtos sąskaitos būtų apmokamos greičiau.
Jei sąskaita neapmokama, galite kreiptis dėl profesionalios pagalbos išieškant skolą. Pavyzdžiui, pasinaudoti TIMOCOM skolų išieškojimo paslauga ir gauti pagalbos iš neutralių tarpininkų, padėsiančių atgauti pinigus už neapmokėtas sąskaitas. TIMOCOM teisės ekspertas Alexander Oebel teigia: „Daugeliu atveju didžiausia problema yra bendravimo sunkumai tarp šalių ir dėl to kylantys nesusipratimai.“ Neutralus tarpininkas gali veikti kaip mediatorius, kuris išspręstų nesutarimus ir užtikrintų, kad dvi šalys gali ir toliau dirbti kartu ateityje.
Jums taip pat gali būti įdomu:
Ką daryti, jei klientas nesumokėjo?
Ekonomikos gaivinimas – kaip apsaugoti savo įmonę šiomis sąlygomis